Viešieji pirkimai. Ką daryti verslininkams, kai rekomendacijos tampa taisyklėmis

Viešieji pirkimai. Ką daryti verslininkams, kai rekomendacijos tampa taisyklėmis

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė svarstymui Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 2, 4, 6, 7, 9, 12, 15, 18, 22, 24, 31, 39, 85, 86, 92, 94(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projektą. Planuojamų pakeitimų tikslas – didinti skaidrumą ir mažinti korupcijos prielaidų viešųjų pirkimų srityje bei užtikrinti skaidrų ir racionalų prekių ir paslaugų pirkimą. Straipsnyje apžvelgsime pačius aktualiausius perkančiosioms organizacijos VPĮ straipsnių planuojamus pakeitimus.

Viešųjų pirkimų konkursai labai svarbūs tiek didžiųjų, tiek mažesnių įmonių verslo vystymui. Tiesa, ne visuomet. Tai, kas regis, labai aiškiai reglamentuojama įstatymų, ne visuomet pavyksta padaryti be kliūčių, mat kartais šių konkursų sąlygose esantys tam tikri pertekliniai reikalavimai tampa tikrų tikriausia prieblandos zona verslininkams.

Rekomendacijos tampa neįveikiama kliūtimi

Bene dažniausiai pasitaikantis perteklinis konkursų sąlygų reikalavimas yra tai, kad įmonės, kuri nori dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse, bendrojo likvidumo koeficientas (nuosavo įmonės kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) būtų ne mažesnis kaip vienetas.

Viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) koeficiento taikymą reglamentuoja tik rekomendacinio pobūdžio pastabomis.

VPT patvirtintose tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose nuo 2007 m. neberekomenduojama perkančiosioms organizacijoms, kaip vieną iš tiekėjų finansinę būklę parodančių kriterijų, nustatyti bendrojo likvidumo kriterijų. Yra likęs rekomenduojamas vienas likvidumo kriterijus – kritinio likvidumo (t. y. Trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais).

Kadangi šios VPT rekomendacijos nėra privalomos, o jose nurodytų finansinio ir ekonominio pajėgumo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, konkursuose dalyvaujančios įmonės neretai jų sąlygose randa sunkiai įgyvendinamų reikalavimų.

Reikalavimai – fantazijos klausimas

Net ir žinodamos apie minėtos tarnybos poziciją, dėl reikalavimo taikyti minėto koeficiento kriterijų, perkančiosios organizacijos neretai atsisako tokią sąlygą išbraukti iš konkurso reikalavimų ir tikina, kad būtent šios rekomendacijos ir leidžia sudaryti optimalias konkursų sąlygas.

Anot VPT specialistų, kai vertinama tiekėjų kvalifikacija, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje [šiame straipsnyje apibrėžiamos sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime – aut. past.] nustatytas aplinkybes, o kitus kvalifikacijos reikalavimus ji pasirenka savo nuožiūra.

Nors Viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia perkančiajai organizacijai rinktis ir kitus finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo kriterijus, kiek jie yra proporcingi perkamam objektui, dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos, bet to pasiekti pavyksta ne visuomet: konkursuose dalyvauja ir juos laimi tik „specialiuosius“ reikalavimus atitinkančios įmonės, o tos įmonės, kurio ne mažiau sėkmingai galėtų teikti konkurencingas paslaugas, savo dalyvavimą konkurse baigia dar jo sąlygų skaitymo etape.

Vienos įmonės, spręsdamos šią problemą, teisybės ieško teismuose, kitos – bando jungtis bendrai veiklai su partneriais, o trečios dirbtinai didina įmonės kapitalą ir taip stengiasi žūtbūt atitikti minėtą koeficientą.

Ką daryti, susidūrus su pertekliniais reikalavimais?

Apie tai, kaip elgtis verslininkams susidūrus su pertekliniais reikalavimais viešuosiuose konkursuose, pataria teisininkai.

„Naujausi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai nustato, jog perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją konkursuose, gali atmesti paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas, jo vadovas, atstovai ar įmonės buhalteriai yra teisti arba turi nepanaikintą teistumą dėl sukčiavimo, kyšininkavimo, nusikalstamo bankroto bei nėra įvykdę mokestinių įsipareigojimų. Vis dėlto, pakeitimai numato, jog visi kiti įstatyme nustatyti bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai (pvz., ekonominiai, finansiniai, techniniai, profesiniai), įskaitant tiekėjo kritinio likvidumo koeficiento reikšmės dydį, perkančiosios organizacijos yra laisvai nustatomi ir pasirenkami kiekvieno atskiro viešojo pirkimo sąlygose, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką“, – teigė advokatų kontoros TRINITI konsultantas Tomas Seikalis.

Anot p. Seikalio, įstatyme papildomai nurodyta, jog perkančioji organizacija turi teisę, bet ne prievolę, pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus bei pateikti sąrašą dokumentų, kurių perkančioji organizacija gali reikalauti iš dalyvių. Tai reiškia, jog perkančioji organizacija turi teisę įsitikinti tinkama kandidato ar tiekėjo ekonomine ir finansine būkle ir prašyti pateikti, pavyzdžiui, paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje yra registruota bendrovė, įstatymai reikalauja skelbti balansą.

„Šis įrodymas teikiamas siekiant pagrįsti tiekėjo atitikimą nustatytiems ekonominiams ir finansiniams rodikliams (nagrinėjamu atveju – kritinio likvidumo koeficientui), kurie nurodyti įmonės balanse. Taigi galima teigti, jog savo esme likvidumo koeficiento reikalavimas yra leistinas ir negali būti automatiškai traktuojamas kaip perteklinis, jei tai neperžengia Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus ir būtent teismų praktika formuoja naujausią tokio reglamentavimo vertinimą“, – kalbėjo specialistas.


Teismo praktika – palanki verslininkams

Pasak TRINITI teisininko, Viešųjų pirkimų tarnybos Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose nustatyta, kad kritinio likvidumo koeficientas, kuris paprastai vertinamas vykdant didelės vertės pirkimus – tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis. Kriterijus išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais, o rekomenduojama jo reikšmė – ne mažesnė nei 0,5. Jeigu jo reikšmė mažesnė arba trumpalaikiai įsipareigojimai lygūs nuliui, laikoma, kad tiekėjai atitinka nustatytą kritinio likvidumo reikalavimą.

Teikiant duomenis Finansinio kriterijaus atitikimo pagrindimui taip pat svarbus finansinių ataskaitos laikotarpis. Šiam tikslui turėtų būti teikiamas paskutinių finansinių metų balansas arba šalies, kurioje yra registruotas tiekėjas, atitinkamas dokumentas.

„Teismų praktikoje buvo nagrinėjama situacija, kuomet iš perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų buvo matyti, kad tiekėjo pateiktas praėjusių finansinių metų balansas neįrodo tiekėjo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams – kritinio likvidumo koeficiento reikšmė nesiekia reikalaujamo minimumo. Vis dėlto, tiekėjo pateiktas einamųjų metų tarpinis balansas įrodė tiekėjo atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams. Perkančiajai organizacijai atmetus tokį tiekėjo pasiūlymą, teismas šį žingsnį pripažino neteisėtu. Teismas nurodė, jog yra daug svarbiau, kad tiekėjas šį reikalavimą atitiktų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki pasiūlymo pateikimo ir dėl to būtų pajėgus tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus nei tiekėjo kritinio likvidumo atitikimas nustatytą kriterijų pagal pateiktą pasiūlymą praėjusiais finansiniais metais“, – teigė TRINITI teisininkas T. Seikalis.

Žinoma, reikia paminėti, kad teismų praktikos šiuo klausimu kol kas nėra daug, tad kiekvienas atvejis yra individualus ir būtų sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kaip paminėtu atveju.

Siūlo verslininkams neužsimerkti prieš korupciją

TRINITI teisininko teigimu, nors proporcingumo principas naujajame VPĮ bus įtvirtintas tik po metų, perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad pirkimo procese jo vis tiek būtų laikomasi, nes tai bendrasis ES teisės principas.

„Jei rangovas konkurso sąlygose randa perteklinių arba neproporcingų reikalavimų, jis nedelsiant turi kreiptis į perkančiąją organizaciją prašydamas pagrįsti tokį reikalavimą, taip pat savarankiškai surinkti teisinius įrodymus, atlikti analizę, gauti ekspertų ar kompetentingų institucijų išvadas dėl tam tikrų konkurso sąlygų nuostatų neproporcingumo. Jeigu rangovui pateikus įrodymus arba pretenziją perkančiajai organizacijai dėl neproporcingų konkurso sąlygų perkančioji organizacija netenkina šio reikalavimo, rangovas turi teisę apskųsti tokį sprendimą per 15 dienų apygardos teismui. Taip pat veiksminga poveikio priemonė yra viešumas ir žiniasklaida“, – patarė specialistas.

Advokatų kontoros TRINITI konsultantas T. Seikalis pabrėžė, kad darbų pirkimai, kaip ir medicinos prekių ar paslaugų, yra vieni labiausiai korumpuotų viešųjų pirkimų, o didžiausia verslininkų daroma klaida, kad jie į tai užmerkia akis.


Skelbta 2015-06-25 http://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Viesieji-pirkimai-Ka-daryti-verslininkams-kai-rekomendacijos-tampa-taisyklemis/4576.