Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (VPĮ) 32 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai (PO) išsiaiškinti, ar tiekėjas atitinka reikiamą kvalifikaciją, t. y. ar jis yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.
Patikrinus tiekėjų kvalifikaciją tolesnėse pirkimo procedūrose teisę dalyvauti ir varžytis išsaugo tik nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjai, tad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymas laikomas esminiu viešųjų pirkimų procedūrų etapu. Perkančioji organizacija pasirenka jos nuomone svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos sutarčiai įvykdyti. Skelbdama apie pirkimą (jei jis skelbiamas) ji kaskart turi nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Nors tie reikalavimai ir turi skatinti konkurenciją, vis tik turi būti pagrįsti bei proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Jie taip pat privalo atitikti VPĮ 32 str. 2 d. nustatytus bendruosius kriterijus, kaip dirbtinio konkurencijos ribojimo draudimas, gamybos ir komercinių paslapčių neatskleidimas, tiekėjo intelektinės nuosavybės teisės saugojimas ir kt. Kartu pažymima, jog visiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai ir skirtingi kvalifikacijos reikalavimai gali būti nustatyti tik tokiems tiekėjams, kurie teikia pasiūlymus dėl atskirų pirkimo objekto dalių. Be to, svarbu, jog keliami reikalavimai neprieštarautų Europos Sąjungos teisės nuostatoms ir nediskriminuotų tiekėjų nacionaliniu pagrindu.
Konkretesnių nei bendrųjų reikalavimų sąrašas yra nustatytas VPĮ 33-37 straipsniuose. VPĮ 33 str. nustatyta privaloma atitinkamų tiekėjų dalyvavimą pirkime draudžianti sąlyga, kuriai esant tokių tiekėjų pasiūlymai turi būti atmetami. Tokių sąlygų nebuvimą gali patvirtinti atitinkamų subjektų išduoti dokumentai. Viena iš tokių negatyvių sąlygų, nustatyta Europos Sąjungos teisės aktais, laikoma dalyvavimas tam tikrose nusikalstamose veikose, kaip korupcija, sukčiavimas, kt. Pažymėtina, jog tai vienintelis reikalavimas, kurį perkančioji organizacija, nustatydama tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus, privalo taikyti.
Be to, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo sąlygose nustatyti, jog tiekėjas negali būti baustas už profesinį pažeidimą, t.y. už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Šiuo pagrindu norint diskvalifikuoti tiekėją yra būtinas Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo pagal minėtą straipsnį tiekėjui buvo paskirta bauda. Nuo tokio nutarimo dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 3 metai nuo tokio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau pirkdama su šia rinka susijusį pirkimo objektą perkančioji organizacija turėtų šio reikalavimo netaikyti.
Kalbant apie neigiamo pobūdžio sąlygas, pastebėtina, jog jose numatyti atvejai turi būti pagrįsti objektyviai konstatuotinais faktais ar atitinkamam tiekėjui būdingu elgesiu, galinčiu kelti abejonių dėl jo profesinio sąžiningumo arba jo ekonominio ar finansinio pajėgumo ar patikimumo. Tai numato ir Direktyva 2004/18/EB, įtraukta į VPĮ 33 straipsnį. Be to, ji draudžia valstybėms narėms ar perkančiosioms organizacijoms jame pateiktą sąrašą papildyti kitais draudimo dalyvauti pirkime pagrindais.
VPĮ 34 str. straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PO turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, jog kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Viešųjų pirkimų komentare pažymėta, jog tai, ar tiekėjas įrodo turintis teisę verstis atitinkama veikla, yra fakto klausimas. Tokia įžvalga padaryta remiantis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, kuriame pasakyta, jog tai, kokius dokumentus tiekėjas privalo pateikti ir ar tiekėjo pateiktų dokumentų pakanka, kiekvienu atveju sprendžia pati perkančioji organizacija. Paprastai pirkimo sąlygose yra nurodomos alternatyvios galimybės pateikti pažymą ar priesaikos deklaraciją.
Pagal VPĮ, tiksliau 35 jo straipsnį, PO turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus. Šis kvalifikacijos reikalavimas yra vienas svarbiausių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, kadangi iš esmės nuo jo priklauso, ar sutartis bus įvykdyta. To paties reikalavimo įvertinimui PO turi teisę pateikti sąrašą dokumentų, kurių PO gali reikalauti iš kandidatų ir dalyvių, siekdama įsitikinti tinkama kandidato ar tiekėjo ekonomine ir finansine būkle. Pavyzdžiui, siekiant įsitikinti, jog kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos, gali būti prašoma pateikti banko pažymas. Tokiu atveju kandidatas ar dalyvis turi užtikrinti, kad tos pažymos būtų pakankamai tikslios ir aiškios. Atitinkamų ekonominę bei finansinę būklę patvirtinančių dokumentų gali būti reikalaujama atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką. Kalbant apie didelės vertės pirkimus, gali būti reikalaujama pateikti paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą. Tuo tarpu įrodymai dėl kandidato ar dalyvio apsidraudimo nuo profesinės rizikos yra teikiami, jei teisės aktai nustato pareigą apsidrausti profesiniu civilinės atsakomybės draudimu. VPĮ 35 straipsnyje nustatytas didesnis įrodymų, kurių pagalba perkančioji organizacija gali įvertinti galimai būsimo tiekėjo kvalifikacinius reikalavimus, nei čia pateiktas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks sąrašas nėra baigtinis. Vadinasi, perkančioji organizacija turi teisę prašyti pateikti kitus dokumentus, galinčius patvirtinti tam tikrus kvalifikacinius kriterijus. Kita vertus, vieno kvalifikacinio reikalavimo patvirtinimui galima reikalauti tik vieno įrodomojo dokumento.
Perkančioji organizacija vertindama tiekėjo patirtį bei turimus ar galimus pasitelkti išteklius gali pirkimo dokumentuose nurodyti kokius įrodymus turi pateikti tiekėjai. VPĮ 36 str. nustatytas baigtinis sąrašas įrodymų, kurių pripažinimui Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB nustatytos abipusio pripažinimo Bendrijoje taisyklės. Tokia Sąjungos teisės nuostata suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą pripažinti lygiaverčiais atitinkamus dokumentus, išduotus kitose valstybėse narėse. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose numatyta, jog kriterijai, kurių reikšmių atitiktį reikalavimams yra sudėtinga patikrinti, turi būti tikrinami jei ne pačios perkančiosios organizacijos, tai jai pasitelkiant kitus asmenis, pavyzdžiui, ekspertus, tad perkančioji organizacija turėtų kelti tik tokius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos ji turės galimybę patikrinti.
Kaip vienas iš kvalifikacinių reikalavimų, kurio PO gali reikalauti tam tikruose pirkimuose, gali būti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartų atitikimo reikalavimas, reglamentuotas VPĮ 37 straipsnyje. Jų, kaip ir kitų kvalifikacinių įrodymų atžvilgiu, turi būti laikomasi Bendrijos abipusio pripažinimo principo, tačiau įrodančių priemonių pateikimo reikalavimas neturėtų būti formuluojamas kaip konkretaus sertifikato turėjimas.
Trumpai apžvelkime kai kurioms viešųjų pirkimų rūšims pateiktas rekomendacijas. Patarimuose, skirtuose smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui viešuosiuose pirkimuose, pastebėta, jog PO kvalifikacijos reikalavimuose dėl verslo subjektų patirties rekomenduojama nurodyti jos darbuotojų, o ne įmonės patirtį, kadangi jai keliama patirtis gali eliminuoti neseniai pradėjusius savo veiklą verslo subjektus, turinčius pakankamai kvalifikuotus darbuotojus. Kalbant apie jungtinės veiklos pagrindu veikiančius verslo subjektus, PO rekomenduojama siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami. Be to, siūloma reikalauti tik proporcingų finansinių garantijų, kurios užtikrintų pasiūlymo galiojimą ir verslo subjektams nesudarytų kliūčių dalyvauti pirkimuose. Tuo tarpu rezervuotų viešųjų pirkimų perkančiosioms organizacijoms siūloma atsakingiau nustatyti kvalifikacijos tiekėjams reikalavimus, reikalingus PO poreikiams patenkinti. Tik tokiu būdu galima užtikrinti pakankamą konkurenciją šios rūšies pirkimuose.
Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose pažymima, jog perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ne tik Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, žinoma, neprieštaraujančias šio įstatymo nuostatoms. O pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą, siekiant pagrįsti tam tikrų specifinių kvalifikacijos reikalavimų tikslingumą, perkančioji organizacija privalo įrodyti tokio nustatyto reikalavimo bei galimai būsimo tiekėjo gebėjimą įvykdyti sutartį priežastinį ryšį.
Europos Sąjungos Direktyvos 2004/18/EB preambulės 45 punktas suteikia teisę valstybėms narėms sudaryti oficialius rangovų, prekių tiekėjų arba paslaugų teikėjų sąrašus. Tokių sąrašų sudarymo prielaidos ir pagrindai įtvirtinti VPĮ 38 straipsnyje. Oficialūs patvirtinti tiekėjų sąrašai sudarinėjami atsižvelgiant į išimtinai tiekėjo vykdomos veiklos sąrašus. Praktinė oficialiai patvirtintų sąrašų reikšmė tokia, kad informacijos, kuri yra patikrinama įrašant į oficialius patvirtintus tiekėjų sąrašus, perkančiajai organizacijai nebereikia tikrinti. Tokius oficialius sąrašus sudaro Viešųjų pirkimų tarnyba. Tiekėjas, įtrauktas į tokį sąrašą perkančiajai organizacijai gali pateikti nekvestionuojamos pažymos kopiją, įrodančią, jog tiekėjas atitinka reikiamus reikalavimus. Būtina paminėti, jog perkančioji organizacija negali iš tiekėjo reikalauti, jog jis priklausytų šiam sąrašui. Į oficialius sąrašus tiekėjas yra įrašomas 1 metų laikotarpiui, o šie sąrašai skelbiami Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje.
Pagal VPĮ 32 str. 7 d. teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją yra žiūrima, ar pateikta visa informacija taip pat ar tiekėjas tenkina nustatytus reikalavimus.
Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti VPĮ 39 str. 2 dalyje numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, iš karto atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą perkančioji organizacija gali tik tuo atveju, jeigu pateikti duomenys aiškiai rodo, kad tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų.Nekeičiant pasiūlymo esmės pataisyti pateiktus kvalifikacijos duomenis, kai jie nėra tikslūs bei aiškūs, galima tik kvalifikacijos vertinimo metu.Perkančiajai organizacijai, kai tiekėjas nepatikslina trūkumų turinčių duomenų apie savo kvalifikaciją, VPĮ numato pareigą atmesti tokį pasiūlymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog esant tokiai situacijai, kai tiekėjas duomenų apie kvalifikaciją iš viso nepateikė, o pasiūlymų pateikimo terminai pasibaigė, toks tiekėjas neįgyja kvalifikacinių duomenų tikslinimo teisės.
Kitas atvejis, kai perkančioji organizacija turi atmesti teikėjo pasiūlymą, yra tada, kai ši nustato, jog pasiūlymas neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nurodytų perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir kt. Kaip minėta, tiekėjo atitikimas minimaliems kvalifikacijos reikalavimams yra vertinamas pagal VPĮ 32 str. nustatytas taisykles,atsižvelgiant į tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, nustatytiems pagal VPĮ 33 – 37 str.
Sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų ar paraiškų priima perkančiosios organizacijos sudaryta viešojo pirkimo komisija, kuriai priėmus atitinkamą sprendimą perkančioji organizacija privalo tiekėjams pranešti ne tik pasiūlymo atmetimo priežastis, bet ir informuoti dalyvių kvalifikacinę atranką laimėjusius tiekėjus.
Taigi,kvalifikacinių reikalavimų nustatymas yra esminė viešųjų pirkimų procedūra,kurios pagrindu vėliau tikrinamas dalyvių ar kandidatų atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatyti bendrieji bei specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos perkančioji organizacija gali įtraukti į konkurso sąlygas. Vėliau atitikimas tokiems reikalavimams yra tikrinamas tame pačiame įstatyme numatytų įrodomųjų priemonių pagalba.
