Tomas Seikalis

Tiekėjams keliami kvalifikaciniai reikalavimai

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė svarstymui Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 2, 4, 6, 7, 9, 12, 15, 18, 22, 24, 31, 39, 85, 86, 92, 94(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projektą. Planuojamų pakeitimų tikslas – didinti skaidrumą ir mažinti korupcijos prielaidų viešųjų pirkimų srityje bei užtikrinti skaidrų ir racionalų prekių ir paslaugų pirkimą. Straipsnyje apžvelgsime pačius aktualiausius perkančiosioms organizacijos VPĮ straipsnių planuojamus pakeitimus.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (VPĮ) 32 straipsnyje yra  įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai (PO) išsiaiškinti, ar  tiekėjas atitinka reikiamą kvalifikaciją, t. y. ar jis yra kompetentingas,  patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.

Patikrinus tiekėjų kvalifikaciją tolesnėse pirkimo procedūrose teisę  dalyvauti ir varžytis išsaugo tik nustatytus kvalifikacijos reikalavimus  atitinkantys tiekėjai, tad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymas  laikomas esminiu viešųjų pirkimų procedūrų etapu. Perkančioji organizacija pasirenka jos nuomone  svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato jų  reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos sutarčiai įvykdyti. Skelbdama apie pirkimą (jei jis skelbiamas) ji kaskart turi nustatyti  minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Nors tie  reikalavimai ir turi skatinti konkurenciją, vis tik turi būti pagrįsti bei  proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Jie taip pat privalo  atitikti VPĮ 32 str. 2 d. nustatytus bendruosius kriterijus, kaip dirbtinio  konkurencijos ribojimo draudimas, gamybos ir komercinių paslapčių  neatskleidimas, tiekėjo intelektinės nuosavybės teisės saugojimas ir kt. Kartu pažymima, jog visiems tiekėjams turi būti  taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai ir skirtingi kvalifikacijos  reikalavimai gali būti nustatyti tik tokiems tiekėjams, kurie teikia  pasiūlymus dėl atskirų pirkimo objekto dalių. Be to, svarbu, jog keliami reikalavimai neprieštarautų Europos  Sąjungos teisės nuostatoms ir nediskriminuotų tiekėjų nacionaliniu pagrindu.

Konkretesnių nei  bendrųjų reikalavimų sąrašas yra nustatytas VPĮ 33-37 straipsniuose. VPĮ 33  str. nustatyta privaloma atitinkamų tiekėjų dalyvavimą pirkime draudžianti  sąlyga, kuriai esant tokių tiekėjų pasiūlymai turi būti atmetami. Tokių  sąlygų nebuvimą gali patvirtinti atitinkamų subjektų išduoti dokumentai.  Viena iš tokių negatyvių sąlygų, nustatyta Europos Sąjungos teisės aktais, laikoma  dalyvavimas tam tikrose nusikalstamose veikose, kaip korupcija, sukčiavimas, kt.  Pažymėtina, jog tai vienintelis reikalavimas, kurį perkančioji organizacija,  nustatydama tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus, privalo taikyti.  

Be to, perkančioji organizacija turi teisę  pirkimo sąlygose nustatyti, jog tiekėjas negali būti baustas už profesinį  pažeidimą, t.y. už Lietuvos Respublikos  konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Šiuo  pagrindu norint diskvalifikuoti tiekėją yra būtinas Konkurencijos tarybos  nutarimas, kuriuo pagal minėtą straipsnį tiekėjui buvo paskirta bauda. Nuo  tokio nutarimo dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 3 metai nuo tokio  nutarimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau pirkdama su šia rinka susijusį pirkimo  objektą perkančioji organizacija turėtų šio reikalavimo netaikyti.

Kalbant apie  neigiamo pobūdžio sąlygas, pastebėtina, jog jose numatyti atvejai turi būti pagrįsti objektyviai konstatuotinais faktais ar  atitinkamam tiekėjui būdingu elgesiu, galinčiu kelti abejonių dėl jo  profesinio sąžiningumo arba jo ekonominio ar finansinio pajėgumo ar  patikimumo. Tai numato ir Direktyva 2004/18/EB, įtraukta į VPĮ 33 straipsnį.  Be to, ji draudžia valstybėms narėms ar perkančiosioms organizacijoms jame  pateiktą sąrašą papildyti kitais draudimo dalyvauti pirkime pagrindais.

VPĮ  34 str. straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PO turi teisę pirkimo dokumentuose  pareikalauti, jog kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta veikla, kuri  reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Viešųjų pirkimų komentare pažymėta,  jog tai, ar tiekėjas įrodo turintis teisę verstis atitinkama veikla, yra  fakto klausimas. Tokia įžvalga padaryta remiantis Lietuvos apeliacinio teismo  sprendimu, kuriame pasakyta, jog tai, kokius dokumentus tiekėjas privalo  pateikti ir ar tiekėjo pateiktų dokumentų pakanka, kiekvienu atveju sprendžia  pati perkančioji organizacija. Paprastai pirkimo sąlygose yra nurodomos  alternatyvios galimybės pateikti pažymą ar priesaikos deklaraciją.

Pagal VPĮ, tiksliau  35 jo straipsnį, PO turi teisę pirkimo dokumentuose  nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus. Šis kvalifikacijos  reikalavimas yra vienas svarbiausių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų,  kadangi iš esmės nuo jo priklauso, ar sutartis bus įvykdyta. To paties  reikalavimo įvertinimui PO turi teisę pateikti sąrašą dokumentų, kurių PO  gali reikalauti iš kandidatų ir dalyvių, siekdama įsitikinti tinkama  kandidato ar tiekėjo ekonomine ir finansine būkle. Pavyzdžiui, siekiant  įsitikinti, jog kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos,  gali būti prašoma pateikti banko pažymas. Tokiu atveju kandidatas ar dalyvis  turi užtikrinti, kad tos pažymos būtų pakankamai  tikslios ir aiškios. Atitinkamų ekonominę bei finansinę būklę patvirtinančių dokumentų  gali būti reikalaujama atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką. Kalbant apie didelės vertės pirkimus, gali būti reikalaujama pateikti  paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje  registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą. Tuo tarpu įrodymai dėl  kandidato ar dalyvio apsidraudimo nuo profesinės rizikos yra teikiami, jei teisės  aktai nustato pareigą apsidrausti profesiniu civilinės atsakomybės draudimu.  VPĮ 35 straipsnyje nustatytas didesnis įrodymų, kurių pagalba perkančioji  organizacija gali įvertinti galimai būsimo tiekėjo kvalifikacinius  reikalavimus, nei čia pateiktas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks  sąrašas nėra baigtinis. Vadinasi, perkančioji organizacija turi teisę prašyti  pateikti kitus dokumentus, galinčius patvirtinti tam tikrus kvalifikacinius  kriterijus. Kita vertus, vieno kvalifikacinio reikalavimo patvirtinimui  galima reikalauti tik vieno įrodomojo dokumento.

Perkančioji organizacija vertindama tiekėjo patirtį bei turimus ar  galimus pasitelkti išteklius gali pirkimo dokumentuose nurodyti kokius  įrodymus turi pateikti tiekėjai. VPĮ 36 str. nustatytas baigtinis sąrašas įrodymų,  kurių pripažinimui Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB nustatytos abipusio pripažinimo Bendrijoje taisyklės. Tokia  Sąjungos teisės nuostata suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą  pripažinti lygiaverčiais atitinkamus dokumentus, išduotus kitose valstybėse  narėse. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse  rekomendacijose numatyta, jog kriterijai, kurių reikšmių atitiktį  reikalavimams yra sudėtinga patikrinti, turi būti tikrinami jei ne pačios  perkančiosios organizacijos, tai jai pasitelkiant kitus asmenis, pavyzdžiui,  ekspertus, tad perkančioji organizacija turėtų kelti tik tokius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos ji turės  galimybę patikrinti.

Kaip vienas iš  kvalifikacinių reikalavimų, kurio PO gali reikalauti tam tikruose pirkimuose,  gali būti kokybės vadybos ir aplinkos  apsaugos vadybos standartų atitikimo reikalavimas, reglamentuotas VPĮ 37  straipsnyje. Jų, kaip ir kitų kvalifikacinių įrodymų atžvilgiu, turi būti  laikomasi Bendrijos abipusio pripažinimo principo, tačiau įrodančių priemonių  pateikimo reikalavimas neturėtų būti formuluojamas kaip konkretaus  sertifikato turėjimas.

Trumpai apžvelkime  kai kurioms viešųjų pirkimų rūšims pateiktas rekomendacijas. Patarimuose,  skirtuose smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui viešuosiuose pirkimuose,  pastebėta, jog PO kvalifikacijos  reikalavimuose dėl verslo subjektų patirties rekomenduojama nurodyti jos darbuotojų, o ne įmonės patirtį,  kadangi jai keliama patirtis gali eliminuoti neseniai pradėjusius savo veiklą  verslo subjektus, turinčius pakankamai kvalifikuotus darbuotojus. Kalbant  apie jungtinės veiklos pagrindu veikiančius verslo subjektus, PO  rekomenduojama siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų  sumuojami. Be to, siūloma reikalauti tik proporcingų finansinių garantijų,  kurios užtikrintų pasiūlymo galiojimą ir verslo subjektams nesudarytų kliūčių  dalyvauti pirkimuose. Tuo tarpu rezervuotų viešųjų pirkimų perkančiosioms organizacijoms siūloma atsakingiau  nustatyti kvalifikacijos tiekėjams reikalavimus, reikalingus PO poreikiams  patenkinti. Tik tokiu būdu galima užtikrinti pakankamą konkurenciją šios  rūšies pirkimuose.

Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse  rekomendacijose pažymima, jog perkančioji  organizacija turi teisę nustatyti ne tik Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus  kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, žinoma, neprieštaraujančias šio  įstatymo nuostatoms. O pagal Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo Viešųjų  pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą, siekiant pagrįsti tam tikrų specifinių  kvalifikacijos reikalavimų tikslingumą, perkančioji organizacija privalo įrodyti  tokio nustatyto reikalavimo bei galimai būsimo tiekėjo gebėjimą įvykdyti  sutartį priežastinį ryšį.

Europos Sąjungos Direktyvos 2004/18/EB preambulės 45  punktas suteikia teisę valstybėms narėms sudaryti oficialius rangovų, prekių  tiekėjų arba paslaugų teikėjų sąrašus. Tokių sąrašų sudarymo prielaidos ir  pagrindai įtvirtinti VPĮ 38 straipsnyje. Oficialūs patvirtinti tiekėjų  sąrašai sudarinėjami atsižvelgiant į išimtinai tiekėjo vykdomos veiklos  sąrašus. Praktinė oficialiai patvirtintų sąrašų reikšmė tokia, kad  informacijos, kuri yra patikrinama įrašant į oficialius patvirtintus tiekėjų  sąrašus, perkančiajai organizacijai nebereikia tikrinti. Tokius oficialius  sąrašus sudaro Viešųjų pirkimų  tarnyba. Tiekėjas, įtrauktas į tokį sąrašą perkančiajai organizacijai gali  pateikti nekvestionuojamos pažymos kopiją, įrodančią, jog tiekėjas atitinka  reikiamus reikalavimus. Būtina paminėti, jog perkančioji organizacija negali  iš tiekėjo reikalauti, jog jis priklausytų šiam sąrašui. Į oficialius sąrašus tiekėjas yra įrašomas  1 metų laikotarpiui, o šie sąrašai skelbiami Viešųjų pirkimų tarnybos  interneto svetainėje.

Pagal VPĮ 32 str. 7 d. teisę dalyvauti  tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių  kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus  reikalavimus. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją yra žiūrima, ar pateikta visa  informacija taip pat ar tiekėjas tenkina nustatytus reikalavimus.

Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti VPĮ 39 str. 2 dalyje numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, iš karto atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą perkančioji organizacija gali tik tuo atveju, jeigu pateikti duomenys aiškiai rodo, kad tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų.Nekeičiant pasiūlymo esmės pataisyti pateiktus kvalifikacijos duomenis, kai jie nėra tikslūs bei aiškūs, galima tik kvalifikacijos vertinimo metu.Perkančiajai organizacijai, kai tiekėjas nepatikslina trūkumų turinčių duomenų apie savo kvalifikaciją, VPĮ numato pareigą atmesti tokį pasiūlymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog esant tokiai situacijai, kai tiekėjas duomenų apie kvalifikaciją iš viso nepateikė, o pasiūlymų pateikimo terminai pasibaigė, toks tiekėjas neįgyja kvalifikacinių duomenų tikslinimo teisės.

Kitas atvejis, kai perkančioji organizacija turi atmesti teikėjo pasiūlymą, yra tada, kai ši nustato, jog pasiūlymas neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nurodytų perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir kt. Kaip minėta, tiekėjo atitikimas minimaliems kvalifikacijos reikalavimams yra vertinamas pagal VPĮ 32 str. nustatytas taisykles,atsižvelgiant į tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams, nustatytiems pagal VPĮ 33 – 37 str.

Sprendimą dėl tiekėjų pasiūlymų ar paraiškų priima perkančiosios organizacijos sudaryta viešojo pirkimo komisija, kuriai priėmus atitinkamą sprendimą perkančioji organizacija privalo tiekėjams pranešti ne tik pasiūlymo atmetimo priežastis, bet ir informuoti dalyvių kvalifikacinę atranką laimėjusius tiekėjus.

Taigi,kvalifikacinių reikalavimų nustatymas yra esminė viešųjų pirkimų procedūra,kurios pagrindu vėliau tikrinamas dalyvių ar kandidatų atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatyti bendrieji bei specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos perkančioji organizacija gali įtraukti į konkurso sąlygas. Vėliau atitikimas tokiems reikalavimams yra tikrinamas tame pačiame įstatyme numatytų įrodomųjų priemonių pagalba.

2013 m. kovo mėn.