Tomas Seikalis

Kodėl nepasiteisina juodieji tiekėjų sąrašai

Šių metų sausį įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimai, kuriais reglamentuota ne viena svarbi naujovė. Viena tokių – Nepatikimų tiekėjų sąrašas, dar kitaip vadinamas „juoduoju tiekėjų sąrašu“. Buvo tikimasi, jog šis instrumentas padės viešajam sektoriui įvardinti verslą, kuris tinkamai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir naudoti jį kaip drausminę priemonę nesąžiningam verslui. Deja, tačiau nieko panašaus neįvyko – per pusmetį „juodajame tiekėjų sąraše“ paskelbta informacija tik apie keturias vidutinio dydžio bendroves: tris tiekėjus ir vieną rangovą. Kodėl nepasiteisino taip ilgai laukta priemonė?

Kas patenka į sąrašą

Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo nuspręsta sudaryti tam, kad perkančiosios organizacijos nesusidurtų su pirkimo sutarčių neįvykdymo problema, iš anksto žinodamos apie nepatikimus tiekėjus. Šiame sąraše nuo 2016 m. yra skelbiama informacija apie netinkamai pirkimo sutartį įvykdžiusius (ar jos neįvykdžiusius) tiekėjus, kurie yra neįvykdę pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdę, ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, dėl to per pastaruosius trejus metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius trejus metus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Įtvirtinus šį institutą, nuo šių metų perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas, jei tiekėjas neatitinka šių sąlygų. Tad iš esmės į „juodąjį sąrašą“ patekęs tiekėjas net trejus metus negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Viešasis sektorius užsnūdo


Ieškant priežasčių, kodėl Nepatikimų tiekėjų sąraše iki šios dienos tėra atsidūrę tik keturi tiekėjai, vertėtų atsigręžti į perkančiąsias organizacijas – būtent joms tenka pareiga prižiūrėti sutarties vykdymą ir reikalauti iš tiekėjo tinkamai įvykdyti sutartį. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pavyzdžiui, sutartis gali būti nutraukta, kai nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, dėl ko buvo susitarta sutartyje, t. y. neatliekami darbai, pristatomos nekokybiškos prekės arba suteikiamos paslaugos ne taip, kaip nustatyta. Žinoma, pirkimo sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, todėl abi sutarties šalys turi pirmiausia dėti pastangas sutartį išsaugoti ir tik kraštutiniu atveju ją nutraukti, tačiau jei to padaryti nepavyksta – perkančioji organizacija turėtų nutraukti sutartį.
Apie kontrolės trūkumą liudija ir Valstybės kontrolės parengta dažniausiai fiksuotų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų ataskaita, kurioje teigiama, kad vyrauja nepakankama sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolė, nėra galimybės bausti visus viešųjų pirkimų sistemos dalyvius, o taikomos nuobaudos neduoda atgrasomojo poveikio.
Taigi didžiausia problema, kodėl per pusmetį į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įrašytos tik keturios bendrovės yra ta, jog perkančiosios organizacijos faktiškai nevykdo pirkimo sutarčių stebėsenos. O jei ir vykdo, tai ji yra nepakankama arba fragmentiška. Jeigu nustatomi nuolatiniai pirkimo sutarties pažeidimai ir tiekėjas nereaguoja į perkančiosios organizacijos pastabas (kuo gana dažnai skundžiasi perkančiosios organizacijos), dažnais atvejais viešojo sektoriaus vadovai ir jų pavaldiniai vengia prisiimti atsakomybę dėl pirkimo sutarties nutraukimo, esant esminiams sutarties pažeidimams. Praktikoje dažniausia pirkimo sutartis paliekama „savaeigiam“ vykdymui, t.y. siekiama problemą išspręsti jos nesprendžiant.

Pasistūmėti įmanoma

Tam, kad būtų pajudėta iš mirties taško ir tinkamai būtų vykdoma sutarties vykdymo stebėsena, perkančiosiose organizacijose privalo būti paskirtas ar sutartyje numatytas už pirkimo sutarčių vykdymo priežiūrą atsakingas asmuo (struktūrinis padalinys). Pavyzdžiui, Informacinių technologijų (IT) skyrius atsakingas už naujos įrangos įdiegimą ir jos garantinį aptarnavimą arba ūkvedys – už tinkamų ir kokybiškų prekių priėmimą. Tokiu būdu turi būti vykdoma perkančiosios organizacijos ir tiekėjo įsipareigojimų vykdymo, pristatymo (atlikimo, teikimo) terminų laikymosi koordinavimas (organizavimas), taip pat prekių, paslaugų ir darbų atitikties pirkimo sutartyse numatytiems kokybiniams ir kitiems reikalavimams stebėsena. Deja, tačiau praktikoje retai tenka pastebėti, kad perkančiosios organizacijos imtųsi tokių veiksmų ir sutartyse nurodytų arba paskirstų už stebėseną atsakingus asmenis.
Galima teigti, kad iniciatyva dėl Nepatikimų tiekėjų sąrašo galutinai bus įgyvendinta tik tuomet, kai perkančiosios organizacijos nevengs atsakomybės teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus ir sieks priversti visus tiekėjus tinkamai, pagal nustatytas sąlygas, įvykdyti sudarytas viešųjų pirkimų sutartis.

Skelbta 2016-07-17 https://www.vz.lt/sektoriai/prekyba/2016/07/17/kodel-nepasiteisina-juodieji-tiekeju-sarasai